Cistų šalinimo operacijos

Žandikaulių cistos gali būti odontogeninės ir ne odontogeninės kilmės. Odontogeninės kilmės cistos formuojasi apie negyvybingo danties šaknį, neišdygusį dantį, periodonto raištį, danties tarpšaknį ar kitas danties dalis. Ne odontogeninės kilmės cistos formuojasi kandžių kanale, kietajame gomuryje ir kitose burnos ertmės srityse.

Pradinėse stadijose cistos dažniausiai nesukelia jokių klinikinių simptomų. Negydomos jos gali supūliuoti (tai sukelia aplinkinių audinių uždegimą, skausmą, patinimą), didėti ir ardyti, deformuoti žandikaulį, pažeisti gretimus dantis, sutrikdyti dantų dygimą arba tapti pastoviai besikartojančio uždegimo priežastimi.

Odontogeninės cistos diagnozuojamos radiologiškai, todėl prieš numatomą operaciją Jums turi būti atliktas rentgenologinis tyrimas. Pavieniais atvejais nedidelės cistos operavimas (pašalinimas) gali būti atliekamas ir be rentgenologinio tyrimo. Tai gali būti daroma tada, jei apie cistą nieko nebuvo žinoma, o ji diagnozuojama danties šalinimo metu ir pašalinamas kartu šalinant dantį. Visais kitais atvejais rentgenologinis tyrimas yra būtinas, nes yra įvairių auglių, panašių į odontogenines cistas. Vienas patikimiausių metodų atskiriant šiuos auglius nuo paprastų odontogeninių cistų ir yra rentgenologinis tyrimas.

Atliekant cistos operaciją, priklausomai nuo cistos dyžio, lokalizacijos, paciento amžiaus, psichoemocinės būklės, lydinčių ligų ir eilės kitų faktorių, gali būti taikoma vietinė arba bendrinė nejautra. Vietinę nejautrą atlieka operuojantis arba asistuojantis chirurgas, įvertinęs paciento bendrą būklę, esamus susirgimus ir operacijos apimtį. Apie vietinę nejautrą Jums bus suteikta atskira informacija.