Naudinga informacija

Tarp daugelio priežasčių, dažniausiai pasitaikančios yra senėjimo procesas ir tokių dažančių produktų, kaip kava, arbata, Coca Cola, tabakas, raudonasis vynas vartojimas. Formuojantis dantims, tetraciklino, kai kurių kitų antibiotikų ar pernelyg didelis fluorido vartojimas taip pat gali sukelti dantų spalvos pakitimus.

Taip. Moksliniai tyrimai ir klinikiniai bandymai įrodo, kad dantų balinimas, atliekamas prižiūrint odontologui, yra saugus. Karbamido peroksidas oksidacijos būdu nepažeisdamas danties emalio, ištirpdo baltymines dėmes. Tai įvyksta, kai minėta medžiaga skyla į vandenį ir laisvąjį deguonį. Pastarasis elementas ir yra tas stebukladarys, kuris sugeba nukarpyti susidariusių pigmentų jungtis.
Iš tikrųjų daugelis odontologų yra įsitikinę, jog dantų balinimas yra pati saugiausia dantų kosmetinė procedūra. Balinimas nerekomenduojamas vaikams iki 13 metų amžiaus bei nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims.

Beveik kiekvienam. Tačiau ne visiems balinimas yra vienodai efektyvus. Jūsų odontologas, apžiūrėjęs burnos ertmę ir įvertinęs dantų atspalvį, gali nustatyti, ar Jums tinka ši balinimo procedūra.

Daugiau nei Jūs galėtumėt įsivaizduoti. Akinančiai spindinti šypsena gali bet kam padaryti didžiulį įspūdį.

Laikantis paprastų dantų priežiūros rekomendacijų po balinimo procedūros, Jūsų dantys visada išliks šviesesni nei buvo anksčiau. Jei norite, kad Jūsų dantys visada atrodytų nepriekaištingai, rekomenduojame juos valyti tarpdantiniu siūlu (flosu) bei šepetėliu kartu su balinančia dantų pasta du kartus per dieną, taip pat retkarčiais naudoti balinimo gelį, skirtą balinti namų sąlygomis. Tai profesionalūs produktai, sukurti specialiai tam, kad Jūsų dantys išliktų kiek įmanoma baltesni. Šias priemones galite įsigyti tik pas savo odontologą.

Kai kuriems žmonėms procedūros metu padidėja jautrumas šalčiui. Šie simptomai išnyksta per 1-3 dienas baigus ar nutraukus balinimo procedūrą.

Breketų uždėjimas vienam žandikauliui trunka apie 1 valandą. Ši procedūra yra visiškai neskausminga. Pirmas 3-7 dienas po breketų uždėjimo maudžia dantis, breketai gali braižyti burnos gleivinę, todėl skiriami nuskausminantys vaistai, paprastai nesteroidiniai priešuždegiminiai medikamentai.

Braižantį breketą ar vielytę galima uždengti specialiu ortodontiniu vašku, vatele ar net kramtomosios gumos gabalėliu. Susidariusios žaizdelės vėliau savaime užgyja. Pakartotinio apsilankymo metu aktyvavus breketų sistemą, 2-3 dienas gali paskaudėti.

Galima, tačiau pageidautina, jog dantys būtų tinkamai sugydyti prieš ortodontinį gydymą. Svarbu, kad sudarant gydymo planą dalyvautų gydytojas-ortodontas: kartais tam tikrus dantis tenka šalinti, todėl jų gydyti neverta. Estetinį plombavimą, dantų balinimą patartina atidėti po ortodontinio gydymo.

Pakartotiniai vizitai paprastai skiriami kas 4-6 savaitės. Beligatūriniams breketams- rečiau, kas 6-8 savaitės.

Breketai ištiesina dantis, taip pat jais galima ištaisyti sąkandžio problemas. Tačiau nustačius sudėtingas sąkandžio anomalijas gali tekti taikyti ir kitus ortodontinius aparatus ar net chirurginę operaciją.

Pirmasis dantis kūdikiams išdygsta labai įvairiu laiku, tačiau dažniausiai tai nutinka apie 7-8 mėnesį. Pirmiausiai išdygsta apatiniai centriniai kandžiai, o netrukus – ir viršutiniai centriniai kandžiai. Visi pieniniai dantys jau būna išdygę apie 2-2,5 metus.

Danties dygimas gali būti skausmingas. Neretai vaikai, dygstant dantims, turi norą ką nors kramtyti. Šiame amžiaus laikotarpyje rekomenduojami specialūs kramtymo žiedai. Skausmui ir uždegimui sumažinti gali būti naudojami specialūs tepalai su anestetikais. Jais ištepamos dantenos.

Neretai tėvai nepakankamai vertina pieninių dantų reikšmę, galvodami, jog šie dantys visvien iškris. Tai neteisingas požiūris dėl keleto priežasčių.

Po kiekvienu pieniniu dantimi yra besivystanti nuolatinio danties užuomazga. Infekcija iš pažeisto pieninio danties gali paveikti nuolatinio danties užuomazgą, sutrikdyti jos vystymąsi.

Pieniniai dantys taip pat palaiko vietą nuolatiniams dantims. Ankstyvas pieninio danties netekimas gali sukelti vietos problemas nuolatiniams dantims. Dėl to vėliau gali būti būtinas ortodontinis gydymas. Per anksti netekus pieninių dantų rekomenduojami profilaktiniai ortodontiniai aparatai.

Pirmasis nuolatinis dantis išdygsta apie 6-7 metus. Pieniniai dantys pilnai pakeičiami nuolatiniais per 2-3 metus. Labai svarbu laiku pastebėti pirmuosius nuolatinius krūminius dantis. Jie dygsta už paskutinių pieninių krūminių dantų, todėl kartais supainiojami su pieniniais dantimis. Naujai išdygusių dantų vagelės yra nepilnai mineralizuotos, todėl ėduonis vaikams progresuoja greičiau nei suaugusiems. Pirmųjų krūminių nuolatinių dantų vagelės dengiamos apsauginiais silantais, kurie neleidžia kauptis maistui bei stiprina vageles, išskirdami fluorą. Šią procedūrą atlieka gydytojas-odontologas arba burnos ertmės higienistas.

Atsiminkite, kad ką geriausio Jūs galite padaryti savo vaikui, tai kiek galima anksčiau įdiegti gerus dantų priežiūros įpročius.

Vaikui reikėtų nupirkti specialų, būtent tam amžiui pritaikytą šepetėlį. Vaikiški šepetėliai turi mažą galvutę, jų šereliai yra minkšti, kad nesukeltų dantenų uždegimo. Pradžioje dantų valymas turi būti lyg malonus žaidimas, palaipsniui virstantis pareiga. „Didijį valymo darbą“ šiuo amžiaus laikotarpiu turėtų atlikti tėvai. Nuo 2m. dantys jau turi būti valomi itin rūpestingai.

Nuo 2-3metų vaikas jau pats turėtų išsivalyti dantis. Reikėtų nupirkti šiam amžiui tinkamą šepetėlį su vaikui patogiu koteliu.

Dantis vaikas turėtų valyti mažiausiai po 2 minutes 2 kartus per dieną.

Kai tik vaikas gali tai padaryti, reikėtų jį pradėti pratinti ir prie valymo higieniniu siūlu. Juo valomos tos vietos, kur negali prieiti šepetėlis – tarpdančiai.

Geriausiai dantų valymo procedūrą gali paaiškinti burnos ertmės higienistas. Jis ne tik išmokys Jūsų vaiką taisyklingai prižiūrėti dantis, bet ir nuvalys ant dantų susidariusias apnašas. Ši procedūra neskausminga, taigi ji gali tapti pirmuoju žingsniu į dantų gydymą“be ašarų”.

Tik vienas kitas vaikas nemėgsta saldumynų, ir nėra reikalo drausti vaikui juos valgyti. Bet „nedaug ir dažnai“ gali padaryti daug daugiau blogio nei „daug ir retai“. Geriau kartą ar kelis per savaitę padaryti „saldžiąją valandėlę“, nei kad dažnai duoti vaikui saldumynų. Ir ypač gerai tai daryti po valgio. Užkandžiavimas tarp valgymų žymiai padidina ėduonies atsiradimo ir virškinimo sutrikimų riziką. Be to tai , kuo dažniausiai užkandžiaujama, turi daug angliavandenių. Tai didina antsvorio atsiradimo riziką.

Naktį burnoje seilių išsiskiria mažiau, dėl to sumažėja ir seilių galimybė neutralizuoti cukrų. Situaciją dar gali pabloginti ir prastai išvalyti dantys.

Jei vaikas naktį nori ką nors gerti, tai turėtų būti tik vanduo.

Ortodontinio gydymo trukmė priklauso nuo atvejo sudėtingumo, pasirinkto gydymo plano, gydytojo profesinių įgūdžių bei paciento pastangų. Pirminės konsultacijos metu aptariami galimi gydymo variantai bei trukmė. Ortodontinio gydymo tikslas – ne vien tiesūs dantys. Pacientai dažniausiai skundžiasi kreivais dantimis, todėl jiems sunku suprasti, kodėl gydytojas akcentuoja sąkandžio problemas. Gydymo metu dantys išsitiesina vidutiniškai per 4-6 mėnesius, vėliau koreguojama dantų padėtis, jų kontaktai bei sąkandis – šie procesai trunka ilgiau (6-12 mėn.). Taisyklingas sąkandis svarbus ne tik veido – žandikaulių sistemos funkcijoms (kramtymui, sąnario judesiams ir kt), bet ir gydymo stabilumui užtikrinti. Pacientams, kurių sąkandis yra taisyklingas, ortodontinis gydymas yra trumpesnis.

Tarpiniai vizitai pas gydytoją ortodontą skiriami kas 4-6 savaites. Jeigu pageidaujate lankytis rečiau (kartą į 6-8 savaites), siūlytume beligatūrinius Damon breketus. Tačiau šie breketai tinka ne visiems ortodontiniams atvejams. Jums tinkanti sistema bus pasiūlyta konsultacijos metu. Nepareigingas lankymasis pas gydytoją prailgina ortodontinį gydymą, todėl prieš pradedant gydymą įvertinkite savo galimybes atvykti reikiamu laiku.

Retencinės plokštelės nešiojimo trukmę po ortodontinio gydymo nurodo gydytojas. Trukmė priklauso nuo pirminės situacijos sudėtingumo, ortodontinio gydymo eigos ir kt. Nuėmus breketus, pacientas paprastai stebimas vienerius metus. Ortodontinis gydymas nesibaigia breketų nuėmimu, nes rezultato užlaikymas yra svarbus paciento darbas.

Kaulas, kuris stabilizuoja ištiesintus dantis, mineralizuojasi per dvejus metus, todėl šis laikas ir yra vidutinė plokštelių nešiojimo trukmė. Dantų lankuose, itin apatiniame žandikaulyje, ilgainiui vyksta procesai, sąlygojantys priekinių dantų susigrūdimą. Įrodyta, jog dėl vidinių pokyčių apatiniame žandikaulyje didžiajai daliai žmonių su amžiumi kreivėja priekiniai dantys, nepriklausomai nuo to, ar jiems buvo taikytas ortodontinis gydymas.

Tam tikrais atvejais ant priekinių dantų liežuvinės pusės klijuojamas nenuimamas lankas. Lankas nematomas iš išorės ir yra patogus. Šiam užlaikančiam aparatui reikalinga papildoma priežiūra, gera burnos ertmės higiena, lankui lūžus jį tenka klijuoti pakartotinai. Retencinis lankas dažniausiai klijuojamas apatiniame žandikaulyje.

Pacientui pageidaujant gaminamos specialios guminės kapos, kurios apsaugos burnos ertmės gleivinę nuo galimų traumų ir sužeidimų.

Breketai ant dantų tvirtinami specialia plomba, nuėsdinus danties emalę. Mokslinių tyrimų duomenimis, breketų klijavimas danties nepažeidžia. Emalės pažeidimai atsiranda dėl nepakankamos burnos ertmės higienos. Itin svarbu kruopščiai valyti aplink breketus po viela, nes būtent ten kaupiasi apnašas, kurį sudėtinga pašalinti paprastu dantų šepetėliu. Vaistinėse galima įsigyti specialių vieno danties ar tarpdančių šepetėlių (Curaprox, Trisa), burnos ertmės skalavimo skystį, kurie palengvins breketų priežiūrą. Rekomenduojame kartą per pusmetį apsilankyti pas burnos ertmės higienistą, kuris ne tik nuvalys susidariusias apnašas, bet ir rekomenduos, kaip geriau prižiūrėti dantis.

Keramikiniai breketai yra keleto rūšių – skiriasi jų sandara, kaina. Keramikiniai breketai sukelia didesnę trintį, todėl ortodontinis gydymas prailgėja. Gamintojai siūlo „Clarity“ breketus, kurie turi metalinį intarpą, padedantį išvengti neigiamos trinties įtakos. Jeigu gydymo metu lūžta keramikinis breketas, jį tenka keisti nauju. Tai kainuoja papildomai. Metalinį breketą galima perklijuoti tą patį. Kokybiškus keramikinius breketus nuimti nėra sudėtinga, tuo tarpu senesnės kartos keramika gali skilti, pažeisdama dantų emalę. Keramikiniai breketai nekeičia spalvos. Spalvą gali pakeisti elastinė gumelė, kuri fiksuoja breketą prie vielos. Patartina keramikinius breketus įrišti metaline plona vielute, kuri praktiškai nesimato, yra higieniška (nekaupia maisto, nekeičia spalvos) bei sukelia mažesnę trintį nei elastinė gumelė.

Pasibaigus ortodontiniam gydymui pacientas privalo lankytis pas gydytoją gydymo stabilumui ir lankelių būklei įvertinti. Vizitai skiriami po trijų mėnesių, vėliau kas pusę metų. Vizito metu aktyvuojamos plokštelės, patikrinami užlaikantys lankeliai bei burnos ertmės higiena. Už gydymo rezultato palaikymą atsakingas pacientas. Nenešiojant plokštelių, gali deformuotis sąkandis ir kreivėti ištiesinti dantys.

Nuėmus lankelius, dantys gali vėl pradėti grūstis. Apatinio žandikaulio priekiniai dantys linkę grūstis visą gyvenimą. Tuo tarpu viršutiniame žandikaulyje priekinių dantų padėtys ilgainiui stabilizuojasi, tačiau nedideli dantų judesiai galimi ir po keleto metų. Nutrūkus užlaikančiam lankeliui, nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Jeigu plomba nukrito nuo vieno danties, nedelsiant kreipkitės, kad nenutrūktų nuo kitų. Lankelius gali tekti perklijuoti po trijų-keturių metų, nes jie susidėvi, trūkinėja. Lankeliams valyti yra skirtas specialus siūlas (Oral B-superfloss ir kt.), negalima lankelio krapštyti dantų krapštuku, nes galite nutraukti. Apie lankelio priežiūrą plačiau gali papasakoti burnos ertmės higienistė.

Greitos ortodontijos tikslas – ištiesinti priekinius dantis. Tuo tikslu klijuojama keletas breketų ant priekinių dantų. Dantų tiesinimas gali trukti keturis-šešis mėnesius. Gydytojai ortodontai šį gydymą vertina dvejopai. Iš vienos pusės- tai greitas būdas patenkinti paciento nusiskundimus ir tai yra labai lengvas darbas, rutininės ortodontijos pirma stadija. Tokį gydymą gali atlikti ir bendros praktikos specialistas, nes jam gilesnių ortodontijos žinių GESO nereikia. Tačiau tikrojo ortodontinio gydymo esmė – ne vien tiesūs dantys, bet ir taisyklingi dantų kontaktai ir gera sąkandžio funkcija, kuri pacientui tarnautų visą gyvenimą. Šį rezultatą gali pasiekti tik diplomuotas specialistas. GESO metu priekiniai dantys praranda kontaktus su apatinio žandikaulio dantimis, jie šiek tiek atsikiša pirmyn. Pacientai po GESO kreipiasi dėl pakitusio sąkandžio ir prastesnės funkcijos, todėl prieš pradedant šį gydymą derėtų įvertinti ir galimus šalutinius poveikius.

Kiekvienas gydytojas turi savo breketų sistemą, klijavimo, gydymo metodiką, todėl normalu, kad kitas gydytojas gali atsisakyti tęsti pradėtą gydymą. Juolab, kad gydytojas, perėmęs kito pradėtą gydyti žmogų, tampa atsakingu už rezultatą. Jeigu norite pakeisti gydytoją, privalote turėti visą pradinę dokumentaciją – modelius, rentgeno nuotraukas, kortelę, gydžiusio ortodonto siuntimą, kad nelikote įsiskolinęs už atliktas jums paslaugas.

  • Plokštelę nešioti ištisai – dieną ir naktį ( jei gydytojas nenurodė kitokio nešiojimo režimo).
  • Rytą ir vakarą, valant dantis, plokštelę išsiimti ir išplauti su šepetėliu ir pasta. Plokštelei valyti ir dezinfekuoti taip pat tinka specialios, vaistinėse parduodamos priemonės, skirtos plokštelių priežiūrai.
  • Pirmomis dienomis plokštelės nešiojimas gali būti nelabai malonus – skiriasi seilės, sunku ryti, kalbėti, kalba neaiški. Reikalingos kelios dienos apsiprasti su plokštele.
  • Pirmomis dienomis plokštelę galima nešioti po kelias valandas. Vėliau nešiojimo laiką ilginti, pradėti nešioti naktį.
  • Valgyti su plokštele negalima. Draudžiama kąsti ir kramtyti kietą maistą.
  • Sukant sraigtą, ypač kai yra pakaitomis sukami keli sraigtai, sukimus patartina žymėti kalendoriuje, kad nepasimirštų.
  • Jei plokštelė spaudžia, ar dėl kitokių priežasčių negalite jos nešioti, reikia nelaukti sekančio paskyrimo laiko ir iš karto kreiptis į gydytoją.
  • Jei plokštelė sulūžo, patiems jos taisyti negalima.
  • Jeigu plokštelę nešiojate tik dalį paros, reikia turėti specialią dėžutę plokštelei saugiai laikyti tuo metu, kuomet ji yra ne burnoje.
  • Plokštelę saugoti nuo naminių gyvūnų.
  • Sudėjus breketus, po kelių valandų dantys tampa jautrūs kandant, kramtant, atsiranda tempimo, veržimo jausmas. Pradinis dantų jautrumas trunka nuo kelių dienų iki savaitės, skausmas ilgainiui mažėja.
  • Skausmui malšinti rekomenduojami nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai, pvz. paracetamolis, ibuprofenas ir kt.
  • Pirmomis dienomis breketai ar krūminių dantų užraktai gali trinti ar net pažeisti lūpų, skruostų gleivinę. Ortodontinio gydymo metu minkštieji audiniai pripranta prie dirginimo.
  • Ortodontinis vaškas yra skirtas uždengti braižantį breketą ar užraktą. Jei specialaus vaško neturite, breketą galite padengti vatos, kramtomosios gumos gabalėliu.Vašką nuimkite valydami dantis, nes po juo gali kauptis maisto likučiai.
  • Uždėjus breketus, 3-4 valandas negalima valgyti. Keletą dienų po uždėjimo vartokite tik itin minkštus produktus, nes medžiaga, kuria klijuojami breketai kietėja 2-4 dienas.
  • Dantų priežiūra nešiojant breketus iš esmės nesiskiria nuo įprastinės. Dantys valomi šepetėliu, naudojamas skalavimo skystis. Išvalius dantis, aplink breketus neturi likti maisto likučių, todėl naudokite specialius tarpdančių ar vieno danties šepetėlius. Bloga burnos ertmės higiena sukelia dantenų uždegimą bei dantų ėduonį. Prastai valant dantis, aplink breketą gali atsirasti balta emalės demineralizacijos juosta, matoma nuėmus breketus.
  • Visą gydymo laiką negalima kąsti ir kramtyti kieto maisto. Pvz.: džiūvėsiai, kepta duona, riešutai, morka, obuolys. Jei norite valgyti kietesnį maistą, jį reikėtų smulkinti peiliu.
  • Kramtomą gumą galima kramtyti tol, kol ji tampa tąsi. Guma apvelia breketus, todėl bus sunkiau išsivalyti dantis.
  • Nešiojant ortodontinius aparatus, venkite traumų. Pacientams, lankantiems kontaktinio sporto treniruotes, gaminamos specialios apsauginės kapos.
  • Jei Jums atsiklijavo breketas, žiedas, išsprūdo ar duria viela, nelaukite kito apsilankymo, nedelsiant praneškite gydytojui. Nukritusią dalį būtinai atsineškite, galbūt pavyks priklijuoti ar pataisyti tą pačią.
  • Papildomus aparatus (pvz. išorinio tempimo aparatą, elastikus ar kt) turėkite kiekvieno apsilankymo metu.